superbus

Labas vakaras,

Ar šiandien turėjote galimybę/progą/nelaimę lankytis krikščionių maldos namuose? Nes aš, deja, taip. Ir pastebėjau vieną įdomią tendenciją- kuo lietuviai senesni, tuo subtiliau žvėriškesni jie tampa. Na, jeigu ir nesužvėrėja sulyg pensiniu amžiumi, tai bent jau praranda dalį nuovokos.

Taigi kas šiandien įvyko?

Atsibudęs ryte po miego, kurio iš tiesų buvo valanda mažiau nei turėjo, buvau paragintas eiti bažnyčion su šeima. Kai ten atsidūrėme, atrodo, kaip tik vyko srautų mainai, kai prieš mus buvusi masė bandė išeiti, o tuo pačiu metu ilgiau mėgstantys pamiegoti pensininkai bandė įeiti. Atrodo, kad būtų įmanoma kąnors praleisti… O kelios išeinančios pensininkės, neapsiribojusios draugiškais pasikoliojimais, neva netyčia mane stuktelėjo, nors stovėjau ganėtinai toli nuo jų numanomos judėjimo trajektorijos… Atseit, aš joms kelią blokuoju. Bet tai dar ne viskas.

Galiausiai įsigavę į tuos maldos namus ir įsitaisę savo 0.1*0.1 m2 ploteliuose buvome ir toliau nuolat apstumdomi besigrumiančių pensininkų. Šįkart dėl to, kad atsidūrėme per arti klausyklos, ir toms rūsčiosioms davatkoms tiesiog MIRTINAI reikėjo išsakyti savo serialo vertas išpažintis apie bylos vertus nusiklatimus, kuriuos šios atliko. Mirtinai reikėjo, nes kitaip būtų tenpat nutrenkusios betką, pastojusį joms kelią. Juk kunigo visiems neužteks, o tos didžiulės nuodėmės taip spaudžia krūtinę. Taip spaudžia…

-O tada, aš apkalbėjau kaimynę iš trečio buto, o vėliau iš ketvirto…

O jau kai atvyko anūkai, tai būtum galėjęs parašyti knygą…

Taigi šitaip minkomas visą savo lietingojo verbų sekmadienio valandą galiausiai sulaukiau nurodymo bandyti palikti patalpą. Dėl šio tikslo kovojau lyg už tėvynę, mat jeigu nespėsi užlįsti prieš vieną ar kitą subtilų senjorą, būsi negailestingai ir nuožmiai nustumtas nežinia kur, gal net į srautą vėl bandantį patekti vidun. Padėtį dar labiau komplikavo mano abdujęs protas, jį užspaudė plati kvapų puokštė, besiskleidusi iš įvairių mano stovimos vietos bažnyčioje kaimynų. Gal ir jie kadanors sužinos apie asmeninę higieną…

Tačiau patekęs į minios vidurį, tiesiogine žodžio prasme, buvau išneštas iš bažnyčios. Iš visų pusių besispaudę karingieji skrybėliuotieji ir lazduotieji nuožmiai stūmėsi priekin ir man praktiškai nereikėjo net judinti kojų, kažkas mane stūmė iš nugaros. Negalėčiau pasakyti, kad tai buvo labai malonu, keletą kartų per tą valandą pasijutau tiesiog nepadoriai artimas nepadoriam žmonių skaičiui.

Tada pajutau gaivų pavasarišką vėją, kedenantį mano suveltus plaukus. Įkvėpaiau gaivaus oro. Vėl. Pagaliau. Stipriai lijo lietus. Ant laiptų apsisukau ieškoti artimųjų. Patraukėme namo. Mes niekada nebebūsime tokie kaip anksčiau, ir tai visai ne kunigo pasiekimas.

jūsų,

superbus

Sveiki,

Kątik neišsenkančiame žinių gausybės rage (plačiau žinomame kaip “DELFI”) perskaičiau iš pirmo žvilgsnio stebinančią naujieną. Nauru tapo ketvirtąja (!) valstybe, pripažinusia Abchazijos nepriklausomybę. Už šį žygdarbį nykštukė buvo apdovanota net 50 mln dolerių. Leiskite pasveikinti Abchaziją savo pripažinėjų rate turint jau keturias bananų respublikas. 

Šis diplomatinis Rusijos fiasko “vaduojant” dvi Gruzijos teritorijas išties turėtų juos pačius versti jaustis gan nejaukiai. Negana to, kad liko absoliučiai ignoruojama vakarų šalių šiuo klausimu, Rusija susilaukia palaikymo tik iš žlungančių arba nestabilių/trečiojo pasaulio valstybių. Tai netgi blogiau negu bandyti pamiršti šį nesusipratimą ir apsimesti, kad nieko nebuvo, paprasčiausiai atšaldant santykius su naujosiomis valstybėmis. Priešingai, dabar Rusijai tai kainuoja milijonus dolerių, nors akivaizdu, kad jie niekada neatsipirks ir jokios naudos iš to nebus.

Kiek tragikomiškai atrodo net tai, kad atkuriamos bendros valstybės su Rusija dalis Baltarusija nusprendė gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą. Nepaisant to, Ramiajame vandenyne yra dar daug miniatiūrinių valstybėlių, kurios greičiausiai su mielu noriu priimtų Rusijos dolerius mainais už savo svarų balsą pasaulio politinėje arenoje.

superbus

Labas.

Šiandien buvo debatų atomazga. Labai džiaugiuosi savo debatų partnere. Manau mūsų bendradarbiavimas yra išskirtinai nuostabus, ir mes sukursime dar ne vieną puikų debatą (na, arba bent jau vieną tai tikrai).

O šiaip tai viskas šiandien buvo tobula :D puiki dienos pradžia, puiki auditorija, besiklausanti debato, paskui trumpam užsukom į pamokas paįvairinimui, tada dar į parodėlės atidarymą bibliotekoj, o paskui gelbėjom pandą. :D

Pandos gelbėjimas- filmuko kūrimas, skirtas atkreipti dėmesį į klimato kaitą :) Tik šiandien sužinojau, kad panda filmuke būsiu aš :D Šiaip linksma, šokinėju parke, karstaus medžiais :D Dabar laukiu galutinio varianto :D Būsiu žvaigžde :D [riestinis ant i, šiaulietiškas tarimas]

Tada dar lotynų šokiai šeštadienio vakare :D žiūrėsim žiūrėsim :D

superbus

Sveiki,

Šiandien atsiskleidė dar nematyta mano debatų partnerės pusė. Sakyčiau tai viena tamsiausių savybių, kokias tik gali turėti žmogus (blogiau nei feminizmas). Viskas prasidėjo, kai nieko neįtardamas susitikau su ja per laisvą pamoką. Na, žinia, mus spaudžia laikas, nes debatas jau ketvirtadienį, tai puikus metas išnaudoti situaciją būtų padierbėti mokykloje papildomai. Deja deja, ne viskas taip paprasta. Man net nepastebėjus, ji mikliai iš savo bedugnės rankinės išsitraukė savo kompaktiškąjį nešiojamąjį kompiuterį (maždaug tris kartus mažesnį už manajį). Na, debatuose tai būtų palaikyta geru ženklu, nes viskas, kuo galima rinkti tekstą mums tinka. Ši paskirtis, deja, nesisuko mano bendrininkės galvoje. Jai labiau rūpėjo naujoji Simpsonų serija, kątik įkelta į internetą.

Aš, nesugebėjęs susieti Sipsonų su mūsų skurdą gvildenančia problema, nusprendžiau, kad tai nebūtų efektyvus laiko panaudojimas. Mano subjektyvia nuomone mums reikėjo rašyti kalbas. Aš žinau, kad tai galbūt ir nuobodoka, bet ji (pavadinkime ją X) turėtų suprasti, kad žiūrėdami Simpsonus lobistais netapsim. Todėl reikėjo rašyti.

Tada ir įvyko didžioji dienos drama. Aš, matydamas, kad derybos šįsyk niekur nenuves, ėmiausi įprastinių būdų tvarkytis- jos maksimaliai minimalus kompiuteris atsidūrė po manuoju, ir jau tikrai nebuvo jokio padoraus būdo jo iš ten ištraukti. Rezultatas mane nustebino: sukryžiuotos ant krūtinės rankos, papūstos lūpos ir išraudę žandai man priminė ne ką kitą, o penkių metų vaiką, kuris atsisako bendradarbiauti prieš pažiūrėdamas animacinį filmą. Na, bet negalėjau dabar nusileisti, tai būtų visai ne tai, ko iš manęs galima tikėtis. Visai ne tokio elgesio tikėjausi ir iš panelės X. Jai buvo sunku susikaupti, prasidėjo pykčio protrūkiai, ir kitokie marazmai. Galiausiai, pasibagus pamokai, ji atgavo savo kompiuteriuką, bet toli gražu neapsidžiaugė. Kaip ir tikėčiausi iš penkiametės, ji greitai greitai nuskubėjo žiūrėti Simpsonų.

Vėliau tądien buvau viešai apkaltintas smugiavimu į galvos sritį, kas mane išvertė iš koto, bet kažin ar labai nustebino. Taip pat buvo pareikšti kaltinimai šantažu, asmeninės laisvės ribojimu, ir panašiai. Na, o aš dar pasiųliau pridėti turto prievartavimą ir reketą, kad įtikinamiau skambėtų. Atrodė, kad karo kirvis iškastas, ir aš tikrai nežinojau kaip viską užglaistyti, kol… prireikė eiti namo.

Tikrai taip, taip jau sutapo, kad abu ėjome į tą pačią pusę, bet jai reikėjo palaukti autobuso stotelėje. Žinia, stotelė menkai apšviesta, ir šiaip apgyvendinta neaiškios kilmės piliečiais, todėl nenorėdama laukti viena, panelė X pasidarė lyg šilkinė :) Tai mane, be abejo, labai maloniai ir teigiamai veikia. Prastovėjome beplepėdami ten gal pusvalandį, kol atvažiavo jos autobusas. Na, už kompaniją man, aišku, nebuvo padėkota. Nebuvo teiktasi net draugiškai apsikabinti, bet kaip jau galėjote suprasti iš šios dienos įvykių, manęs ji jau nebestebina :)

superbus

Labas.

Be ilgesnių išvedžiojimų- prasideda debatų sezonas. Tikslas, kaip visada, labai kilnus. Šįkart bandysime nuspręsti ko mums nereikia labiau- skurdo ar klimato pokyčių. Debatas bus viešas ir surengtas Šiaulių miesto savivaldybėje šį ketvirtadienį, 10 valandą ryto. Debatuojame, kaip visada, angliškai :)

O TB (Tarptautinio Bakalaureato) sezonas prasidėjo jau daugiau nei prieš mėnesį. Kažkoks lėtas, tas TB, per visą mėnesį tik vieną pažymį gavau… Bet užtat klasė tai nesveikai aktyvi, tiesiog visuomeninės veiklos aktyvistai :D FUN. Nuo šiol mano šeštadienių rytai bus leidžiami mokykloje, organizuojant šeimų sveikatinimo projektą :) Ar kitos mokyklos turi kąnors panašaus?

Šiaip nieko sarkastiško pastaruoju metu nevyksta, tai blogas vėl apmirė. :D sori.

superbus

Labas.

Prieš penkias minutes aptikau gan įdomų puslapį apie Rytų Europą http://englishrussia.com/ 

Tai va, iš esmės tai šis puslapis pateikia jums įvarios informacijos apie Rusiją ir kelias aplinkines vasltybes. Skirtumas nuo profesionalių/nuobodžių informacinių puslapių tik tas, kad informacija labiau teigiamo pobūdžio. Iš pirmo žvilgsio puslapis- apolitiškas :) Nereikės varginti smegenų ir žudyti nervų ląstelių kam nors prieštaraujant, nes žiūrinėsite vienas pirmųjų nuotraukų iš Rusijos arba tarybinių laikų vaikų aikšteles (creepy). Enojy :)

In other news, penktadienį ir šeštadienį savanoriavau Šiaulių Arenoj :) Vyko tarptautinis imtynių čempionatas, bet per Šiaulių Dienas žmonių per daug nepritraukė… Šiaip mano pareigos nebuvo per daug įdomios- tikrinau įeinančiųjų bilietus. Blah. Bent pas klasiokę į house party nuėjau po darbo penktadienį. Jačiu, kad neliko sužavėta savo naująja klase. Neatrodė labai patenkinta, kad sidru “apsipylė” jos buto parketas… Arba kai vynu “apsipylė” jos stalas… Arba kai atėjo belenkiek  nepažįstamų žmonių, vadinamų “draugų draugų”. Ir šiaip, reiktų jaust, kad kai lieki paskutinis svečias, tai gal jau reiktų judėt link išėjimo, juoba pajudėt galėjom tai visi, nes gėrimai greitai baigės… Jaučiu, kad pas ją ploto gali ir nebebūti… D:

cheers,

superbus

Hey.

Šiandien perskaičiau labai gluminančią naujieną- Lietuvoje trūksta eilinių. Na, o profesionalių karių turime NET du šimtus. Galbūt ir nenatūraliai, bet iškyla klausimas- ar tikrai verta samdyti tuos pačius du šimtus? Na, aišku, straipsnyje dėstoma, kad be to mūsų ginkluotųjų pajėgų vyresnybė išvis neturės ką veikti, ar ko vaikyti.

Išties, tai Lietuvai turėti ginkluotasias pajėgas yra labai reikalinga, bent jau tam, kad įvykdytų NATO reikalavimus skirti valstybės gynybai išteklių pagal galimybes.

Nors logiškai, tai viena tokia mūsų kaimynė turi 1 250 000 karių. Atlaikyti tokią jėgą reikia arba kviečiant kas antrą pilietį į armiją…

Na, o tie DU ŠIMTAI karių šiuo metu, manau gali daugiausia sutramdyti vidinius neramumus…

Šiame strainnyje remtasi informacija iš puslapių:

• http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-kariuomeneje-truksta-eiliniu-kariu.d?id=23864489
• http://www.delfi.lt/news/daily/world/article.php?id=20426196

cheers,

superbus

Labas.

Taigi, šiandien prasidėjo mano antrieji vienuoliktieji metai mokykloje. Šįkart jie Lietuvoje, ir skirtumas nuo praėjusių akivaizdus.

Ganėtinai nemažą nemalonumą šiandien sukėlė netikėtai užbarikaduota spintelė senąjame mokyklos pastate, kur laikiau visas savo knygas, todėl reikėjo eiti statybininkų nutiestais labirintais tam, kad pasiimčiau jas visas ir tampyčiausi visą dieną. argh…

Kad jau pradėjau apie statybininkus, tai su jais visai linksma. Jų pastoliai eina iki pat trečiojo mokyklos aukšto, todėl dažnai koks vienas praeina pro langą, o šiandien dar ir sugebėjo nusispjauti lauke taip, kad girdėtų visa klasė.

O šiaip tai mokykloje visai karšta- ji visa apvyniota polietilenine plėvele, kad per langus neprieitų dulkių. Arba oro.  Gal baigsis ta renovacija bent iki spalio…

Šiandien taip pat buvo pirmoji proga išbandyti savo anglų kalbą, ir pažiūrėti į kitų lygį. Na, čia vertinti kąnors dar per anksti, bet dauguma žmonių jautėsi labai nedrąsiai.  Tikėkimės, kad viskas keisis :) Šiaip klasė visai nieko :) Užskaitau :D

cheers,

superbus

Labas.

Šiandien pradėsiu nuo to, kas mano tinklaraštyje atsiranda ypač retai- apžvalgos.

Taigi, neseniai perskaičiau knygą “Moteris Berlyne”. Tai dienoraščio tipo romanas, apie įvykius, Berlyne, kai jį užgrobė sovietų kariai. Į turinį nesigilinsiu, kad nesugadinčiau malonumo paskaityti patiems :P

Tokia lakoniška ta mano apžvalga…

Anyway, galbūt nuskambės jau girdėtai, bet rašau knygą. Taip dar vieną, ir ne, anos dar nebaigiau. Tiksliau nebaigėme. Šįkart irgi rašau ne vienas, o su drauge. Deja, priekin stumiamės labai lėtai D:

Ir dar- džiugi naujiena pabaigai: namuose turiu belaidį internetą (pagaliau), todėl nebereikės gaišti laiko prie to senyvo amžiaus stacoionaraus aparato :D

Meanwhile, ar pastebėjote, kad greitai vėl į mokyklą? Na, kad pasijustumėte geriau pasakysiu, kad vokietijoje moksleiviai jau kuris laikas į ją eina, o šiandien ten +36 laipsniai Celsijaus :D Čia tiek tarpautinių žinių.

Cheers,

superbus

Sveiki,

Nors jau buvau nesąmoningai apsisprendęs daugiau, turbūt, neberašyti šio tinklaraščio, keletas pažįstamų paskatino tęsti savo apmąstymų dėstymą čia.

Kodėl gi ne?

Taigi, kas vyksta pastaruoju metu:

• išėjau iš darbo
• išlaikaiu vairavimo teises
• pasiilgau Amerikos

Per vasarą nenuveikiau nieko turiningo ar įdomaus, nes vairavimo mokymasis užėmė didžiąją laiko dalį. Laimei, tai jau praeits :P 

Amerika. Grįžęs į Lietuvą iki šiol nelabai turėjau laiko susimąstyti, kad pasiilgau pažįstamų JAV, ir kad, tikriausiai, su dauguma nebepasimatysiu :( Gaila…

Tačiau atradau kažką naujo (nors tai tik gerai pamiršta sena)- susirašinėjimas TIKRAIS laiškais. Na taip, laiško tenka laukti nuo savaitės iki mėnesio, bet tai daug maloniau nei email’as :D Dauguma susirašančiųjų- mano draugai iš JAV :)

šiam kartui- tiek. Jeigu vėl neaptingsiu, tai mano įrašai ir vėl taps reguliarūs… :D